skųsti

skų́sti, skùndžia, skùndė Š 1. tr., intr. H, R, Sut, KBII148, N, K, M, LL225, Rtr, DŽ pranešti kam kieno kaltę, neprideramą elgesį, įduoti: Skùndei mane nekaltą – ką gavai: mane nepapjovė, nepakorė tėvas J. Skų́sk, nedovanok: tegu neleidžia į pievą Dkš. Jis mane visiem skùndė Ėr. Koja primynęs skùndžia Rd. Ne kitus skųsk, ale pats save P. Lauras ir Laurienė, Jekė su Pakuliene liudyt ir ant Dočio skų́st anksti nukeliavo K.Donel. Skùndžia vienas kitą NdŽ. Ir eina senutė skųsti karaliui, o Jonukas paskui LTR(Žal). Skruzdėlė jau rado vorą beskundžiantį (ps.) J.Jabl. Kad neskųstų̃, davė pinigų Prl. Savo seserį skùndžia liekna sedulėlė A.Baran. O vyriausi kunigai skundė and jo apie daug (daiktų), bet ans nieko notsakė Ch¹Mr15,3. Šie yra murmėtojais skundžiančiaisiais BtJd16. | refl. tr., intr. H, K, Rtr: Pradėjo skų́stis vienas kitą Srd. Nebtekusiu kuo bedalyties, pradėjo skųsties ant viens antro vyresnybei M.Valanč. Neteisiai ant jo skundės PK160. Idant ant jo žydų kunigai neskųstų̃s DP75. O čionai išmok ižgi tos vietos, kaip tiemus atsakyt turi, kurie skundžias MP66. 2. refl. SD338, N kreiptis dėl patirtos nuoskaudos, neteisybės: Teisė skųstis suteikta kiekvienam sp. Skųstis galima žodžiu ir raštu rš. Keturisroz buvo [šernas]. Nežinai, kur skų́stis Kb. Nuganytumi kam noris a javus, a ką, tujau ateita ūkininkas, skùndas Vž. Jei didė byla yra, idant tą tavęsp atneštų (paraštėje tau pasakytų, skųstųsi) BB2Moz18,22. Jei kas nuog kito yra pažeistas, tada jis teskundžiasi tatai vyriausybei BPII250. 3. tr. prašyti aukštesnės instancijos peržiūrėti (sprendimą): Komisijos sprendimą skùndžia KŽ. 4. tr. guodžiantis išskaičiuoti, bėdoti, dejuoti: O tarpais, išėjus į girę, savo vargą skų́sdavo medžiams, paukšteliams, vandenims Jrk78. Ein dukrytė keleliu verkdama, motinytei vargelius skųsdama LTR(Sv). | refl. SD385, R, Sut, K, D.Pošk, Amb, Šlk, Šlč, Kli, Žln, Knt: Jis tuojau pradėdavo taip dejuoti, taip skųstis, kad jį apvagia P.Cvir. Krizui taip besiskundžiant, štai pulkai susibėgo K.Donel. Dėl miegojimo aš negaliu skų́stis, gerai išsimiegu Brž. Skundžiuos dėl kokio apsunkinimo R65. Šiuosmet visi skùndžias, kad su šarais labai blogai Dg. Gražūs linai, negalima skųstis rš. Su broliu kalbėjo dūsaudama – skundėsi sunkiu gyvenimu, blogais metais, nepritekliais J.Paukš. Aš nė vienam neskùndžiaus nuejęs, ka tu toki esi Trk. Vaikas egzaminus laikąs ir skundžiąsis, kad visai išsibaigęs V.Bub. Kad jis būtų taip visų mylimas, kaip sakai, juo taip baisiai nesiskųstų žmonės J.Jabl. Pasizgenda ir skùndžiasi antram, jog nebėr, ką turėjo J. Ji kentė nesiskųsdamà NdŽ. Jis nesiskùndė nuovargiu KŽ. Ar atmini, ka visą laiką skùndeis, ka blogai y[ra] Trk. Daba, rodos, tik gyvenk, daugiau nieko, negal skų́stis Žg. Nors nelengva buvo malkos skaldyt, bet aš nesiskùndžiau, bo pats įsiprašiau prie to darbo Skrb. Bėgčiau per dvarą tekina, skųsčiaus motušei verkdama JD877. Verkė mergelė, verkė jaunoji, skùndžias senai motulei DrskD39. Mergyt, nedūmok klastingai, nesiskųskis ant manęs KlpD91. [Paklydusi] avis …, kaip išgirsta balsą piemenies savo, džiaugiasi …, bliauja, kaip kada jam skųsdamosi BPII224. Geras nežadžia, kuris prieš Dievą niekada neištaria žodžio kokio, skųsdamasis prieš jo apivaizdą SPII55. Nė vienas teneskundiẽs DP249. Teskùndies graudžiai, jog dažnai ir tankiai užmiršo Viešpatį DK124. | Skùndas karvelė, taip bliauna kūtė[je] Vgr. Veršiukai bliauna, skùndas LKT155(Škn). | prk.: Ir suprato, dėl ko verkia mergos daina, ko skundžiasi kankliai vaidilo V.Krėv. Žalia liepelė šlama – pilkai žemelei skundžias LTR(Dkk). Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skų́stis K.Donel. Javai skùndžias (sakoma, kai sausros metu daigai dygsta) Vrn. ^ Kas dainuoja, tas bėda nesiskundžia TŽV602(Al). Eina ežerais, balomis ir skundžiasi, kad šlapia KrvP(Lp). Skùndėsi puodas, kad katilas juodas Prn. Didelis kurmis daug žemės išrausia ir nesiskundžia (plūgas) LTR(Krtn). ║ refl. KŽ, Nm aimanuoti dėl ligos, negalavimo, skausmo: Skerdžius skundėsi, kad jį labai krečia, kaulus laužo ir šoną diegia V.Krėv. Maž visi keliauninkai ėmė skųsties sergą Žem. Galva, viduriais, pilvu skundžias N. Ana dantim skùndės Sv. Mūs vaikai toki pilvaskaudžiai: užvalgys ką riebiau, tuoj ir skùndžiasi pilvu Gs. Beždžionė į senatvę ėmė akimis skųstis J.Jabl. Jei senelis skundžiasi kaulais, bus lietaus Škn. Be sveikatos, skùndžias Ad. Kam ką skauda, tas tuom ir skundžias Gdž. Kam sopa, tas ir skùndžias Trgn. 5. tr., intr. DŽ, NdŽ turėti matomą skaudamą vietą, sopulį: Arklys koją skùndžia (laiko pakėlęs) Ėr. Iš peties kumelė skundžia Srv. Nevaryk jo prie malkų: jis krūtinę skùndžia Sml. Pamušė kas šuniui koją, matai, kad skùndžia (eina vilkdamas) Sdb. Skùndžia gyvoliai kojomis par šaltį J. | refl. DŽ: Mūsų arklys pirmutine koja skùndžias (šlubuoja) Užp. Nekaustytais [arkliais] pavažiavau plentu, tuoj pradėjo skų́stis kojom (šlubčioti) Gs. ║ refl. skaudėti: Mano ranka skùndžias ir skùndžias, nežinau, kas yra Slk. Šiandiej va daugiau pavarginau koją, ir skùndžias jau Skdt. 6. tr. sakyti, ko reikia, kreiptis, prašyti: Kačei ponas Kristus labai gerai žino kožno žmogaus bėdą, tačiau jis noris skundžiamas, ko tau reik BPI203. | refl.: Pasiuntiniai skundžiasi ponui savam, ką jiemus reik, bylodami: mes prapuolam BPI202. 7. tr., intr. Sut, DŽ, Krg, LKT88(End), Tl, Pln, Als, Lž, Kl, Klk, Varn, Rs, Vdk, Šl šykštėti, gailėti, taupiai vartoti: Tu skùndi išleisti skatiką, o aš skundžiu šieno, t. y. po biškį teduodu J. Gan skùndžiau, vienok išsiimliojo visi taukai J. Duok daugiau, ko čia skùndi?! Pj. Aš jau taukų neskùndu, veizėk – viskas plauka Dov. Muno motriškos neskùndžia druskos: sūra sruba i sūra Grd. Skùnda anie to ėdimo, titnagai Rdn. Ji skunda pati sau kąsnelio męsos Bt. Baisiai skūpa buvo, ana skùndė sau valgyti Žr. Jei valgymo reik skų́sti, kam begyventi Šv. Šunis vienu pienu lakina, šeimynai tik skundžia Žem. I skùndant negal galo su galu sudurti Slnt. Ans to arklio skùnda Kv. Ans mun visako skùnda Lkv. Skùndė skùndė – vis tiek paliko kitims Kal. Neskų́sk, jug i teip daug turi Brs. Builių reik skų́sti valgyti: reik parduoti Plt. Skų́sk miltus, o nedaug tėra Užv. Duonelė skundama buvo, kad ir su pelais Šts. Neskų́sk lašinių – naujų greitai būs Krž. Neskų́sk arkliuo avižų Grg. Motriškų marškiniams juo skùndė linų Plng. Skùnda geresnį drabužį apsivilkti Slnt. Skùndė avalynės: nebuvo iš kur visus apauti Stl. Trobelė pri trobelės – baisiai skùnda, trupina tos žemės Lks. Dideliai yra skùndamas medis (mažai malkų turi) Skd. Skùndžiu medžių, nenoru daug kūrinti Skdv. Skùndam medžių, ne miške sėdam Pvn. Neskų́sdavo išgerti, o parejęs šūkauti neskų́sdavo Up. Žolės, giliai leidančios šaknis, užvis varputis, neskundant nė kokio vargo, iki paskuojo tur būti išnovytos S.Dauk. Praniukas neskundė botago sartukams Žem. Ir jei kame nusidės, tad juos (vaikelius) bart ne tiektai žodžiais, bet ir rykštės neskų́st DP65. Tūlas motinas rasi, kurios … ir pieno jiemus (vaikeliams) skundžia DP263. | prk.: Skùnda šį metą tos šilimos Pj. Saulelė jau buvo arti laidos ir nušvietė Tomkų trobelę, neskųsdama spindulių LzP. ^ Ko skųs ubagas kleckų ne savo miltų Gršl.

skùndžiamai adv., skundamaĩ: Ar tų vaistų mažai begaunate, ar taip skundamai yr Kv. Pasipjovė paršą, davė skerstuvių neskùndamai Krš. Pašaro karvei duoda neskùndamai DūnŽ. Yra visako, al skundamaĩ Lkv. Skundamaĩ duonos, mažai Gr. ║ pavydėti: Težanijas, kas skùnda! Jdr. Skùnda tau anos i peika. Gera i dora – imk DūnŽ. Aš jau tau neskùndu, gali imti, kiek tik nori Vkš. Terašai, a čia skùndi mergelėms papasakoti, kaip gyvenom Jdr. Atsakyk, jei gali, kurio medžio arba kurio vaisiaus ižg medžio Dievas žmogui pavydėt arba skų́st turėjo DP626. ^ Neskų́sk: visako užteks – amžiaus neužteks DūnŽ.

8. tr. NdŽ užjausti, gailėti, guosti: Aš tinginį neskùndžiu ir ėsti neduodu J. Aš jo neskùndžiu Nm. 9. tr. saugoti, tausoti: Aš neskùndžiau savęs (savo jėgų): aš plaksu tą duoną, plaksu, ta duona pabals, balta būs Lpl. Svetimo gyvolio niekas neskùnda Ll. Igauniai iš visos galios kariavo su vokyčiais, neskųsdamys ne turtų, ne gyvybos S.Dauk. Negailėkias savo kūno, neskųsk ano brš. ^ Svetimo niekas neskundžia Up. \ skųsti; antskųsti; apskųsti; atsiskųsti; įskųsti; išskųsti; nuskųsti; paskųsti; persiskųsti; praskųsti; priskųsti; suskųsti; užskųsti